They Created the University of Lithuania

16 February is the Day of the Restoration of the State of Lithuania as well as the day of the establishment of the national higher education. After the announcement of the Act of Independence on 16 February 1918, Lithuania did not have a single higher education institution. Vilnius University was closed in 1832, after the uprising of 1831. On 15 December 1918, the Council of Lithuania approved the Statute and was preparing to open Vilnius University but it was prevented by the beginning of the invasion of the Army of the Soviet Russia in Lithuania. The Council and Government of Lithuania had to evacuate to Kaunas which became a temporary capital. On 16 February 1922, on the basis of the Higher Courses, the National University of Lithuania was established in Kaunas. Most of the lecturers of the University had no defended dissertations; however, they were the pioneers in many science fields in Lithuania that was finally free from a long-time occupation. They created the Lithuanian terminology for various science fields, prepared dictionaries and textbooks, developed study programmes for higher and secondary education. Thanks to them, the Lithuanian language became the language of science.

This year marks the anniversaries of the creators of the University of Lithuania, professors and rectors Pranas Jodelė, Antanas Purėnas and Vincas Čepinskis; therefore, on the Day of Independence of Lithuania, KTU Museum invites to remember people whose lives were dedicated to higher education in Lithuania. The virtual exhibition “They Created the University of Lithuania” uses the documents from KTU Archive and Museum, photographs from KTU Museum, Library and personal archives.

Prof. Pranas Jodelė

13 February marks the 150^th anniversary of the birth of the engineering technologist, Rector of the University of Lithuania, the first Dean of the Technical Faculty prof. Pranas Jodelė. He graduated from Kyiv Polytechnic Institute in 1904 and received the diploma of engineering technologist. In 1908, he completed traineeships in Germany and Switzerland and in 1909, he was elected as an associate professor of Kyiv Polytechnic Institute. P. Jodelė was teaching technology of building materials. In 1912, he was elected as an extraordinary professor, began but did not finish writing his dissertation because he terminated his work as a professor and returned to Lithuania where he designed and supervised the construction of the first cement factory in Lithuania in Valkininkai (destroyed during the World War I).

In 1921–1922, he was the lecturer of the Higher Courses, in 1922–1927 – the first dean of the Technical Faculty; he founded and managed the Department of Civil Engineering and Building Materials. Prof. Pranas Jodelė was repeatedly trying to prove to the Seimas and Government that the Technical Faculty was necessary and fighting for the faculty not to be closed. In his interview to “Lietuvos Aidas” (“Echo of Lithuania”) in 1938, he said: “I argued that such an attitude to the faculties of applied sciences was only present in the Middle Ages when the students of the universities were only studying philosophy and theology and now, the universities of many countries also include the studies of technologies.” In 1927, prof. P. Jodelė announced the theory of the hardening of cement. In 1927–1928 and 1932–1940, he was the vice-rector and in 1928–1929 – the rector of the University of Lithuania (currently – Vytautas Magnus University). P. Jodelė organised the research of the Lithuanian mineral raw materials, he was the chairman of the Energy Committee for Research of Natural Assets and the chairman of the Technical Society, since 1924, the head of the Lithuanian Union of Engineers and Architects. In 1936, he was appointed as the chairman of the Natural Assets Research Commission. Through his efforts, the construction of the cement factory began in Skirsnemunė in 1938 (destroyed during the World War II), he was the supervisor of the research at Karpėnai limestone deposits that were used for the construction of the cement factory in Akmenė after the World War II.

He retired in 1940 but soon, he was requested back to work and appointed as the head of the Laboratory for Building Materials Industry Trust until 1941. In 1944, at the age of 73, prof. P. Jodelė resumed his research and pedagogical work. In 1945, he was awarded the title of the honoured scientist of the Lithuanian SSR. In 1947–1949, he was the head of the Inorganic Technology Department at Kaunas National Vytautas Magnus University. The professor died on 8 December 1955; he is buried at Petrašiūnai Cemetery.

Pranas Jodelė – Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universiteto profesorius, Technikos fakulteto dekanas, Statybos ir statybinių medžiagų technologijos ir Neorganinės technologijos katedrų vedėjas, Statybos medžiagų laboratorijos vedėjas, prorektorius, rektorius 1928–1929 m. (Originalas – KTU muziejuje).

Kijevo politechnikos instituto docento P. Jodelės prašymo Aukštųjų kursų tarybai kopija, 1921 m. rugsėjo 16 d.

Aukštųjų kursų lektoriai 1921 m. Pirmoje eilėje (iš kairės): P. Juodakis, J. Žilinskas, M. Nasvytis, S. Digrys, A. Janulaitis, J. Vabalas-Gudaitis, E. Volteris, Z. Žemaitis, V. Čepinskis, J. Šimoliūnas, P. Jodelė, V. Verbickis, K. Vasiliauskas. Antroje eilėje: V. Lašas, P. Jankauskas, L. Gogelis, P. Leonas, P. Raudonikis, A. Jurgeliūnas, J. Karuža, P. Dovydaitis, V. Dubas, J. Čiurlys, M. Songaila, K. Lapinas, K. Oželis. Trečioje eilėje: V. Mačys, V. Viršila, neatpažintas asmuo, V. Biržiška, A. Purėnas, N. Šapira, L. Vailionis, S. Dirmantas, J. Čeponis, J. Bubenaitė Čeponienė, A. Veškarčaitė, J. Gravrogkas, F. Butkevičius (Originalas – KTU muziejuje).

Lietuvos švietimo ministro P. Juodakio įsakymas dėl Lietuvos universiteto branduolio paskyrimo, 1922 m. vasario 25 d. (Originalas – KTU archyve)

Lietuvos universiteto mokslo personalas švenčiant 1-ąsias universiteto įkūrimo metines, 1923 m. vasario 16 d. (Originalas – KTU muziejuje)

Lietuvos universiteto senatas, 1924–1925 m. Nuotraukoje (iš kairės): pirmoje eilėje – M. Biržiška, P. Avižonis, rektorius P. Būčys, P. Jodelė, P. Leonas. Antroje eilėje – Z. Žemaitis, A. Purėnas, V. Lašas. (Originalas – KTU muziejuje)

Prof. P. Jodelės autobiografija, 1926 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Lietuvos universiteto senatas, 1926–1927 m. Nuotraukoje (iš kairės): pirmoje – P. Jodelė, M. Römeris, rektorius M. Biržiška, S. Kolupaila, B. Čėsnys, P. Leonas. Antroje eilėje – Z. Žemaitis, P. Jakubėnas, V. Lašas, V. Krėvė-Mickevičius. (Originalas – KTU bibliotekoje)

Prof. Pranas Jodelė – Statybos medžiagų laboratorijos vedėjas, 1927 m. (Originalas – KTU muziejuje).

Lietuvos universiteto Technikos fakulteto dėstytojai ir absolventai Karininkų ramovėje Kaune, 1928 m. Iš kairės I eilėje: prof. J. Šimoliūnas, doc. J. Mašiotas, doc. P. Markūnas, prof. P. Jodelė, prof. K. Vasiliauskas, doc. V. Gorodeckis, doc. J. Jankevičius, prof. V. Mošinskis, doc. A. Langė, prof. plk. S. Dirmantas. II eilėje (iš kairės) 2-asis – L. Kaulakis, 5-asis – V. Vileišis. (Originalas – KTU muziejuje)

Prof. Pranas Jodelė ir prof. Kazys Sleževičiaus (centre) su studentais, 1929 m. Nuotraukoje: pirmoje eilėje antrasis iš kairės – Kazimieras Baršauskas. (Originalas – KTU muziejuje)

Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos skyriaus V laidos vinjetės kopija, 1929 m.

Prorektoriaus B. Čėsnio įsakymas apie rektoriaus M. Römerio ligą ir pavadavimą, 1934 m. (Originalas – KTU archyve)

Technikos fakulteto mokslo personalas, 1932 m. Pirmoje eilėje (iš kairės): prof. J. Šliogeris, prof. P. Jankauskas, prof. J. Šimkus, prof. P. Jodelė, prof. K. Vasiliauskas, doc. J. Šimoliūnas, prof. P. Čechavičius. Antroje eilėje: prof. S. Kolupaila, vyr. asistentas V. Verbickis, doc. J. Jankevičius, doc. V. Gorodeckis, doc. T. Šulcas, doc. J. Čiurlys, prof. M. Songaila, prof. V. Mošinskis. Trečioje eilėje: vyr. asistentas J. Gabrys, prof. S. Dirmantas, doc. E. Dobkevičius, doc. J. Mašiotas, doc. P. Morkūnas, prof. S. Grinkevičius, vyr. asistentas L. Gimbutas, jaunesn. asistentas K. Krikščiukaitis, vyr. asistentas Z. Novickis. Ketvirtoje eilėje: jaunesn. laborantas M. Baublys, vyr. asistentas M. Spiridavičius, vyr. laborantas J. Jankauskas, jaunesn. laborantas V. Mačiūnas, laborantas J. Vidmantas, technikas J. Šivickas, jaunesn. laborantas R. Baublys. (Originalas – KTU muziejuje)

Prof. P. Jodelės rašto dėl Politechnikos instituto steigimo Klaipėdoje kopija, 1938 m.

Laikinai einančio rektoriaus pareigas prof. P. Jodelės raštas švietimo ministrui, 1940 m. rugpjūčio 31 d. (Originalas – KTU archyve)

P. Jodelė su sūnumis, 1943 m. Nuotraukoje (iš kairės): Romualdas Balys, Julius, Vitalis Vytenis ir Pranas (Originalas – B. Mackevičienės šeimos archyve)

Prof. P. Jodelės šeima namuose Fredoje, 1943 m. (Originalas – B. Mackevičienės šeimos archyve)

1991 m. ant prof. P. Jodelės namo Fredoje (K. Grybausko g. 12) atidengta memorialinė lenta. Nuotraukoje: kalba KTU Cheminės technologijos fakulteto dekanas prof. K. Sasnauskas. (Originalas – KTU muziejuje)

Birutė Labanauskaitė Mackevičienė deda gėles ant senelio P. Jodelės kapo Kauno Petrašiūnų kapinėse, minint 120-ąsias gimimo metines 1991 m. vasario 13 d. (Originalas – B. Mackevičienės šeimos archyve)

Knygos apie prof. P. Jodelę, išspausdintos 1971 ir 1996 metais.

1992 m. KTU Silikatų technologijos katedros koridoriuje (Radvilėnų pl. 19) pakabinta memorialinė lenta prof. P. Jodelei.

KTU muziejaus parodos „Gyvenimą paskyrę universitetui“ fragmentas, 2011 m. (Dizaineris Alfonsas Bendžius)

Prof. Antanas Purėnas

16 February marks the 140^th anniversary of the birth of the pioneer of organic chemistry in Lithuania, the cultural, public and political figure, Professor and Vice-Rector, Rector of the University of Lithuania (currently – Vytautas Magnus University) in 1940-1941 and 1944–1947, Antanas Purėnas.

In 1902, A. Purėnas was admitted to the Chemistry Division of the Mathematics-Nature Faculty at the University of Jurjev (currently – the University of Tartu) and in the autumn of 1904, he transferred to the Chemistry Division of the Mathematics-Nature Faculty at St Petersburg University. After graduation from the university, A. Purėnas was teaching at the Neva Society Commercial School in 1910–1918. Simultaneously, he was organising and supervised the general education courses for the Lithuanian war refugees in 1915–1917. In 1917, these courses were reorganised into the Lithuanian Gymnasium and A. Purėnas was its director until 1918. In 1916–1918, he was a member of the committee for support of the war victims at the Lithuanian Society. He returned to Lithuania in 1918 with his wife Liuda Vienožinskaitė Purėnienė.

In 1919–1921, A. Purėnas was the Director of Rokiškis Gymnasium. In 1920, he was elected as a member of the Constituent Assembly, he was a member of the Social Democratic Fraction; however, he renounced his mandate on 13 October 1920 even though he remained a member of the Lithuanian Social Democratic Party until 1936. In 1921–1922, he was teaching organic chemistry at the Higher Courses, in 1922–1940, he was a professor and vice-rector of the University of Lithuania (currently – Vytautas Magnus University). A. Purėnas was editing the research works of the Mathematics-Nature Faculty of Vytautas Magnus University, “VDU žinias” (“VDU News”), journals “Mintis” (“Idea”) and “Kultūra” (“Culture”), publishing journal “Mokykla ir visuomenė” (“School and Society”) with colleagues, cooperated in “Naujoji gadynė” (“New Times”), “Vilniaus žinios” (“Vilnius News”), “Kosmosas” (“Space”), “Lietuviška enciklopedija” (“Lithuanian Encyclopaedia”), the press of the Lithuanian Social Democratic Party.

In 1940, he was appointed as the Rector of Kaunas University by the occupational Soviet authorities. In the summer of 1941, he was arrested by the Gestapo but freed thanks to his wife and Stasys Raštikis. In 1944–1947, he was appointed as the Rector of Kaunas National Vytautas Magnus University by the Soviet authorities; however, NKVD considered him unreliable because he was supporting the returning exiles. From 1951, when the university was reorganised into Kaunas Polytechnic Institute, until 1 September 1962, he was the head and later, until his death, a professor of the Organic Chemistry Department, member of the Academy of Sciences of the Lithuanian SSR.

Antanas Purėnas – Lietuvos (vėliau – Vytauto Didžiojo) universiteto Gamtos-matematikos fakulteto profesorius, Organinės chemijos katedros vedėjas, prorektorius, rektorius. (Originalas – KTU muziejuje)

Prof. A. Purėno autobiografija, 1927 m. (Originalas – KTU archyve)

A. Purėnas – Liepojos gimnazijos abiturientas 1902 m. ir Peterburgo universiteto studentas 1904 m. (Originalai – KTU muziejuje)

Liepojos gimnazijos gimnazistai, 1902 m. Priešpaskutinėje eilėje, 3-iasis iš kairės A. Purėnas. Originalas – KTU muziejuje)

J. Chorošuk ir E. Pisarevskajos komercinės mokyklos mokytojai ir mokiniai, 1912 m. II eilėje (iš kairės) pirmas – chemijos, fizikos ir prekių mokslo mokytojas A. Purėnas. (Originalas – KTU muziejuje)

Rusijos lietuvių organizacijų, besirūpinančių nuo karo nukentėjusių šelpimu, suvažiavimas Peterburge 1916 m. vasario 23 d. Prezidiume sėdi iš dešinės: A. Purėnas, M. Yčas, P. Mašiotas, A. Spurga, P. Leonas, K. Šalkauskis, Č. Petraškevičius, R. Skipitis. (Originalas – KTU muziejuje)

A. Purėnas su žmona Liuda Vokietijoje, 1921 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Vienožinskių giminė, 1927 m. Pirmoje eilėje iš kairės – Justino Vienožinskio duktė Elena, sesuo Melanija, brolio Antano duktė Nijolė; antroje – dailininkas J. Vienožinskis su dukrele Nijole, žmona Elena, tėvai Vincentas ir Liudvika, Natalija ir Apolinaras Vienožinskiai su dukrele; trečioje eilėje – Kazimieras ir Marija Degučiai, Adelė Vienožinskaitė-Baškienė, Liuda Vienožinskaitė-Purėnienė ir Antanas Purėnas. (Originalas – KTU muziejuje)

Lietuvos socialdemokratų partijos branduolys, 1921 m. (Iš kairės:) Liuda Purėnienė, Antanas Purėnas, Steponas Kairys, Kipras Bielinis, Vladas Požela. (Originalas – KTU muziejuje)

Mokytojų profesinės sąjungos Kauno gimnazijos suaugusiems direktorius Kazys Sleževičius ir mokytojas A. Purėnas su gimnazistais, 1924 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Prof. A. Purėnas su studentais Universiteto Organinės chemijos laboratorijoje, 1927 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Matematikos-gamtos fakulteto mokslo personalas, 1927 m. Pirmoje eilėje iš kairės – A. Purėnas, P. Juodakis, V. Čepinskis, dekanas Z. Žemaitis, K. Regelis, T. Ivanauskas, F. Butkevičius; antroje eilėje – neatpažintas, T. Daukantas, K. Sleževičius, neatpažintas, M. Kaveckis, I. Končius, L. Vailionis. (Originalas – KTU muziejuje)

Prof. A. Purėnas su studentais laboratorijoje, 1925 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Kauno miesto tarybos nariai su burmistru Jonu Vileišiu ir prof. Antanu Purėnu, 1931 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Prof. A. Purėnas studentų draugijos posėdyje, apie 1934 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Prof. A. Purėnas ir prof. K. Sleževičius Universiteto salėje renginio metu, 1935 m. (Originalas – KTU archyve)

Atsišaukimas „Tautai ir vyriausybei“, parašytas po Lenkijos ultimatumo priėmimo, ir švietimo ministro Juozo Tonkūno raštas, reikalaujantis prorektoriaus prof. A. Purėno atsistatydinimo, 1938 m.

Prof. A. Purėno iškilmingas pasižadėjimas, 1939 m. (Originalas – KTU archyve)

Matematikos-gamtos fakulteto mokslo personalas su Kauno universiteto rektoriumi prof. A. Purėnu ir prorektoriumi prof. P. Jodele prieš keliantis iš Kauno į Vilnių, 1940 m. rugpjūtis (Originalas – KTU muziejuje)

LSSR Švietimo liaudies komisaro A. Venclovos įsakymas apie prof. A. Purėno paskyrimo Kauno universiteto rektoriumi, 1940 m. rugpjūčio 31 d. (Originalas – KTU archyve)

Švietimo ministro J. Ambrazevičiaus įsakymas apie rektoriaus A. Purėno, prorektorių ir dekanų atleidimą, 1941 m. liepos 10 d. (Originalas – KTU archyve)

A. Purėno pareiškimas, kad jo šeimoje nėra žydų kilmės asmenų, 1942 m. (Originalas – KTU archyve)

LSSR Švietimo liaudies komisaro J. Žiugždos įsakymas apie prof. A. Purėno paskyrimo Kauno universiteto rektoriumi, 1944 m. rugpjūčio 8 d. (Originalas – KTU archyve)

Prof. A. Purėnas su studentais prie Technologijos fakulteto Chemijos skyriaus rūmų (buvusios Lietuvos kariuomenės Tyrimų laboratorijos), 1947 m. gegužė (Originalas – prof. R. Baltrušio archyve)

Kauno politechnikos instituto prof. A. Purėno pažymėjimas, 1962 m. ir Lietuvos SSR Mokslų akademijos nario pažymėjimas, 1946 m. (Originalai – KTU muziejuje)

KPI inžinierių technologų 1960 m. laidos vinjetė. (Originalas – KTU muziejuje)

Prof. A. Purėnas su KPI Organinės chemijos katedros kolektyvu, 1962 m. (Originalas – KTU muziejuje)

Prof. Purėno laidotuvės, 1962 m. Prie karsto žmona L. Purėnienė, dešinėje pusėje – KPI rektorius prof. K. Baršauskas. (Originalas – KTU muziejuje)

1971 m. KPI Cheminės technologijos fakultete prof. A. Purėno vardu pavadinta laboratorija ir atidengta memorialinė lenta (skulpt. Vladas Žuklys).

Vincas Čepinskis (1871–1940)

3 May marks the 150^th anniversary of the birth of the pioneer of physics and physical chemistry in Lithuania, Professor, Rector of the University of Lithuania (currently – Vytautas Magnus University), member of the Constituent Assembly and the First Seimas, Minister of Education Vincas Čepinskis. He graduated from the Mathematics-Nature Faculty at St Petersburg University in 1894 and acquired the speciality of a physicist-chemist. He worked as a laboratory assistant of D. Mendeleev at the Russian Bureau of Weights and Measures for a year and a half. In 1897–1900, he deepened his studies and conducted research work at Zurich Polytechnic Institute. Since 1902, V. Čepinskis was teaching at Liepaja Commercial School and in 1904–1915, he was the director of this school. At the beginning of the World War I, he evacuated to Russia with the school. In 1915–1916, he worked at the laboratory of Moscow Transport Institute. In 1916–1918, he was giving lectures at Lutugin Folk High School in St Petersburg, teaching at Uglich School and Women Gymnasium. Upon the return to Lithuania in 1918, he was appointed as the head of the Division of Higher Education Institutions at the Ministry of Education. In 1919, V. Čepinskis was the representative of the Government of Lithuania in London. In 1920–1922, he taught physics at the Higher Courses in Kaunas. 1920–1923, he was a member of the Constituent Assembly and the First Seimas, the Social Democratic Fraction. In 1922–1936, he was a professor of the University of Lithuania (currently – Vytautas Magnus University), the head of the Department of Physics, later – Physical Chemistry Department, vice-rector, rector and (1923–1924 and 1929–1933), honorary professor (1937). In 1926, V. Čepinskis was the Minister of Education in the Government of Mykolas Sleževičius. He established and developed the Departments of Experimental Physics and Physical Chemistry at the University, wrote the first Lithuanian textbooks “Fizikos paskaitos” (“Lectures of Physics”), “Fizinė chemija” (“Physical Chemistry”), monographs “Elektroninė valentingumo teorija” (“Electronic Theory of Valence”) and “Branduolio chemija” (“Nuclear Chemistry”). During the matriculation act in 1931, prof. V. Čepinskis said: “The most important task of a human is not to pursue personal goals, but try to understand the things of eternity, understand your position and significance in the world…”.